Klaipėdos akvarelės IV

Moka prašnekinti žmogų, akmenį, plytą, gatvę.
Visada turi laiko tam, kas svarbu.
Pažįsta Klaipėdą kaip savo kiemą – čia gimė ir po studijų Vilniuje sugrįžo, dirba dienraščiuose, universitete moko būsimuosius žurnalistus.
Sausio 13-osios naktis, Vilties bėgimo sekmadienis, vargonų muzikos koncertas, dailės paroda – visur ją sutiksi.
Tai – žurnalistė Gražina Juodytė.
Laikote jos ketvirtąją „Klaipėdos akvarelių“ knygą. Išlieka tai, kas užrašyta.
Joje skaitytojas tarsi už rankos paimtas bus įvedamas į namus, kurie statyti XVII-XX a. pirmojoje pusėje ir nesugriauti per II pasaulinį karą. Kas juose gyveno, ką ir kaip mylėjo, dėl ko kentė, kaip ir kur linksminosi? Ir, žinoma, kaip kūrė šiandieninę Klaipėdą –  statydamas namus, kepdamas duoną ar raugdamas alų. Beje, jį nokindavo ir tarpukario Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ artileristas Povilas Grigas. Kaip klostėsi jo, o ir daugelio kitų tarpukario ir pokario klaipėdiškių  likimai? Skaitykime!